Vaizdo įrašo gali prašyti trys skirtingi asmenys, ir kiekvienam taikoma kita taisyklė. Nufilmuotas žmogus turi teisę gauti savo duomenų kopiją (BDAR 15 str. 3 d.) ne vėliau kaip per vieną mėnesį (BDAR 12 str. 3 d.), bet kitų kadre esančių žmonių duomenys turi būti apsaugoti (BDAR 15 str. 4 d.). Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti pateikti daiktus ir dokumentus (BPK 97 str.), o vaizdo įrašas įstatyme įvardytas kaip dokumentas (BPK 96 str. 1 d. 4 p.). Draudikui, advokatui, kitai įmonei ar kaimynui BDAR teisės reikalauti įrašo nesuteikia. Jiems įrašą galite perduoti tik tada, kai pats turite tam teisinį pagrindą.
Kas apskritai gali žiūrėti kamerų įrašus, pavyzdžiui, daugiabutyje, rašėme straipsnyje kameros daugiabutyje: kas gali žiūrėti įrašus. Čia – kaip atsakyti, kai įrašo prašoma iš Jūsų, ir kas nutinka, kai atsakoma neteisingai.
Kiekvienas perdavimas yra atskiras tvarkymas
Tai, kad kameros filmuoja teisėtai, dar nereiškia, kad įrašą galima atiduoti kiekvienam, kas paprašo. Europos duomenų apsaugos valdyba (EDPB) gairėse 3/2019 dėl vaizdo prietaisų (2.0 versija, priimta 2020 m. sausio 29 d.) nurodo, kad bet koks asmens duomenų atskleidimas yra atskira tvarkymo veikla. Valdytojas ją turi pagrįsti vienu iš BDAR 6 straipsnio pagrindų (51 p.).
Svarbus ir tikslas. Jeigu įrašas perduodamas kitu tikslu nei tas, kuriuo filmuota, ir tam nėra nei sutikimo, nei įstatymo, valdytojas turi įvertinti, ar naujas tikslas suderinamas su pirminiu (BDAR 6 str. 4 d.). EDPB pateikia pavyzdį. Kamera automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta žalos klausimams spręsti. Perduodant įrašą advokatui, kad būtų pareikštas ieškinys dėl žalos, suderinamumo klausimas nekyla, nes tikslas tas pats (teisinio pagrindo pagal 6 str. vis tiek reikia). Paskelbti tą patį įrašą internete pramogai negalima, nes tikslas pasikeitė ir yra nesuderinamas (53 p.).
Be to, pats gavėjas turi turėti teisinį pagrindą gauti įrašą (EDPB 3/2019, 55 p.). Todėl rašytinis prašymas, kuriame nurodyta, kas prašo, kokio laikotarpio ir kam, yra naudingas abiem pusėms.
Kai prašo pats nufilmuotas žmogus
Žmogus turi teisę gauti patvirtinimą, ar jo duomenys tvarkomi, ir su jais susipažinti (BDAR 15 str. 1 d.). Valdytojas pateikia tvarkomų duomenų kopiją (BDAR 15 str. 3 d.). Pirmoji kopija teikiama be jokio mokesčio (BDAR 12 str. 5 d., BDAR 15 str. 3 d.). Atsakyti reikia nepagrįstai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo (BDAR 12 str. 3 d.). Kaip ir per kiek laiko atsakyti į prašymą susipažinti su duomenimis, rašome straipsnyje Prašymas susipažinti su duomenimis: terminas ir atsakymas.
Kiti kadre esantys žmonės nėra priežastis atsisakyti. Teisė gauti kopiją negali daryti neigiamo poveikio kitų teisėms ir laisvėms (BDAR 15 str. 4 d.), todėl kitų veidai užtušuojami ar kitaip paslepiami. EDPB aiškiai nurodo, kad trečiųjų šalių apsauga neturėtų tapti pasiteisinimu, kad žmogus negautų to, ko teisėtai prašo (3/2019, 94 p.). Asmuo savo ruožtu turėtų nurodyti, kada jis pateko į stebimą vietą, o valdytojas – iš anksto pasakyti, kokios informacijos tam reikia. EDPB pavyzdyje dideliame prekybos centre tai yra vienos valandos tikslumu (96 p.).
Didžiausia rizika čia yra laikas. Jeigu įrašai automatiškai ištrinami po kelių dienų, o prašymas atkeliauja vėliau, pateikti nėra ko, ir apie tai asmeniui reikia pranešti (EDPB 3/2019, 96 p.). Tačiau jei prašymas gautas, kol įrašas dar yra, EDPB gairėse 01/2022 dėl teisės susipažinti (2.1 versija) nurodo, kad kai duomenys saugomi labai trumpai, turi būti priemonės, kad jie nebūtų ištrinti, kol prašymas nagrinėjamas. Praktiškai tai reiškia vieną veiksmą: gavus prašymą, reikiamą įrašo fragmentą iš karto išsaugoti atskirai.
Kai prašo policija ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti (BPK 97 str.). Administracinių nusižengimų bylose tyrimą atliekantys pareigūnai taip pat turi teisę išreikalauti bylai reikšmingus daiktus ir dokumentus (ANK 593 str. 1 d. 7 p.).
Jūsų teisinis pagrindas tokiu atveju yra teisinė prievolė (BDAR 6 str. 1 d. c p.). Taip šią situaciją vertina ir EDPB: kai nacionalinė teisė reikalauja bendradarbiauti su teisėsauga, perdavimas grindžiamas teisine prievole, o tikslo suderinamumo klausimas paprastai nekyla (3/2019, 57–58 p.).
Viena įmonė gavo policijos raštą su prašymu pateikti vaizdo įrašus, o vėliau – dar vieną, dėl duomenų apie tuo metu patalpose buvusius asmenis. Ji klausė, ar policija neturi atskirai įrodyti savo teisės rinkti šiuos duomenis. Mūsų vertinimu, pareigūnas naudojasi BPK 97 str. suteikta teise ir papildomai jos įrodinėti neprivalo. Patikrinti verta kitką: ar raštas tikrai iš institucijos, atliekančios ikiteisminį tyrimą (paprastai nurodomas tyrimo numeris), ir kokio tiksliai laikotarpio bei kokių kamerų įrašų prašoma. BPK 97 str. leidžia reikalauti pateikti daiktus ir dokumentus, todėl pateikite esamus prašomo laikotarpio įrašus, o ne visą archyvą.
Jeigu įrašas neatiduodamas, motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti daromas poėmis (BPK 147 str. 1 d.), ir įrašas gali būti paimtas prievarta (BPK 147 str. 4 d.). Teisėtų pareigūno, prokuroro ar teismo nurodymų nevykdančiam asmeniui gali būti skirta bauda (BPK 163 str. 1 d.).
Įrašą policijai galite perduoti ir savo iniciatyva (BPK 98 str.), pavyzdžiui, kai kamera užfiksavo vagystę. Tada pagrindas yra ne teisinė prievolė, o teisėtas interesas (BDAR 6 str. 1 d. f p.). EDPB nurodo, kad paprastai jo pakanka, kai pagrįstai įtariate, jog padarytas nusikaltimas (3/2019, 59 p.). Pati policija, tirdama nusikalstamas veikas, duomenis tvarko jau ne pagal BDAR (BDAR 2 str. 2 d. d p.).
Kai prašo draudikas, advokatas, kita įmonė ar kaimynas
BDAR tokiems prašytojams teisės reikalauti įrašo nesuteikia. Kiti įstatymai tam tikriems subjektams gali suteikti teisę reikalauti informacijos. Tokiu atveju paprašykite nurodyti konkretų straipsnį: jei jis yra ir įpareigoja pateikti įrašą, Jūsų pagrindas yra teisinė prievolė (BDAR 6 str. 1 d. c p.). Informacijos gali reikalauti ir pati Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (BDAR 58 str. 1 d. a p.).
Kai tokio įstatymo nėra, atsisakymas vis tiek nėra vienintelis galimas atsakymas. Teiginys, kad BDAR neleidžia įrašų panaudoti pažeidėjui nustatyti, yra neteisingas: įrašo perdavimas policijai ar nukentėjusiam savininkui gali turėti teisinį pagrindą. Nukentėjusiajam tai dažniausiai yra teisėtas trečiosios šalies interesas (BDAR 6 str. 1 d. f p.), pavyzdžiui, siekiant atlyginti padarytą žalą.
Kad šis pagrindas tikrai veiktų, reikia trijų dalykų. Pirma, rašytinio prašymo, kuriame nurodytas įvykis, laikas ir tikslas. Antra, pateikti tik tą fragmentą, kurio reikia, o ne visos dienos įrašą. Duomenų turi būti tik tiek, kiek reikia tikslui (BDAR 5 str. 1 d. c p.). Trečia, užrašyti, kodėl nusprendėte perduoti.
Draudikui kartais paprasčiau kitas kelias: nufilmuotas asmuo pats gauna savo įrašo kopiją ir perduoda ją savo draudikui. Tačiau tokioje kopijoje kiti žmonės paslepiami (BDAR 15 str. 4 d.), todėl, jei draudikui reikia matyti kitą įvykio dalyvį, šis kelias netinka. O jeigu įvykis panašus į nusikalstamą veiką, įrašo turėtų prašyti policija.
Ko daryti negalima: skelbti įrašo socialiniuose tinkluose, kad „padėtų surasti kaltininką“. Asmeniui, klaususiam apie įrašų viešinimą bendrijos socialinio tinklo grupėje, atsakėme, kad atvaizdo skelbimas sugėdinimo tikslais BDAR teisėtumo kriterijų neatitiktų. Tai atskiras tvarkymas su kitu tikslu, kuriam pagrindo beveik niekada nėra.
Kas gali nepavykti ir ką tai gali lemti
Įrašas ištrinamas, kol svarstoma. Aukščiau aprašytu atveju pirmasis policijos raštas atkeliavo tada, kai įrašai jau buvo ištrinti pagal kelių dienų saugojimo terminą. Tai nėra pažeidimas, jei terminas nustatytas ir pagrįstas. Bet jei įrašas ištrinamas jau gavus policijos reikalavimą, tai gali būti vertinama kaip trukdymas tirti bylą (BPK 163 str. 1 d.), o jei gavus asmens prašymą – pažeidžiama jo teisė susipažinti su duomenimis.
Atsisakoma „dėl BDAR“. Policijai tai gali baigtis poėmiu ir bauda pagal BPK. Nufilmuotam asmeniui – skundu Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Atiduodama per daug. Visas neapdorotas įrašas su kitais žmonėmis, išsiųstas el. paštu draudikui ar kaimynui, yra atskleidimas be pagrindo tų žmonių atžvilgiu.
Nelieka pėdsako. Valdytojas turi gebėti įrodyti, kad laikosi principų (BDAR 5 str. 2 d.). Be įrašo apie tai, kas, kada, ko prašė ir ką gavo, įrodyti nėra kuo.
Pasekmės gali būti rimtos. Už tvarkymo principų ir teisinio pagrindo pažeidimus bei už duomenų subjekto teisių pažeidimus taikoma griežčiausia baudų grupė: iki dvidešimties milijonų eurų arba, jei tai įmonė, iki 4 % visos jos ankstesnių finansinių metų pasaulinės metinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma didesnė (BDAR 83 str. 5 d.). Ši grupė apima ir principus bei teisinį pagrindą (BDAR 83 str. 5 d. a p.), ir duomenų subjekto teises (BDAR 83 str. 5 d. b p.). Žmogus, patyręs žalą dėl pažeidimo, turi teisę į kompensaciją (BDAR 82 str. 1 d.).
Kada kreiptis į teisininką
- kai įrašo prašoma dėl ginčo tarp Jūsų darbuotojų, klientų ar kaimynų;
- kai draudikas, advokatas ar kita įmonė prašo ilgo laikotarpio ar visų kamerų įrašų;
- kai neaišku, ar policijos prašymas susijęs su ikiteisminiu tyrimu, ar su kitu procesu;
- kai norite įrašą perduoti savo iniciatyva arba jį paskelbti;
- kai žmogus pateikė skundą, kad negavo savo įrašo.
Dažni klausimai
Ar policija turi pateikti teismo nutartį, kad gautų vaizdo įrašą?
Ne. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti pateikti daiktus ir dokumentus (BPK 97 str.), o toks reikalavimas Jums yra teisinė prievolė (BDAR 6 str. 1 d. c p.). Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties reikia poėmiui, kurį galima daryti, kai įrašas geruoju neatiduodamas (BPK 147 str. 1 d.). Užfiksuokite, kas prašė ir ką perdavėte.
Ar galima perduoti vaizdo įrašą draudikui?
Galima, jei turite teisinį pagrindą. Jei joks įstatymas draudikui tokios teisės nesuteikia, paprastai būtų taikomas teisėtas interesas (BDAR 6 str. 1 d. f p.), ir jį reikia pasverti: ar įrašas tikrai būtinas ir ar kitų kadre esančių žmonių interesai nėra viršesni. Perduokite tik reikiamą fragmentą pagal rašytinį prašymą su įvykiu, laiku ir tikslu. Kartais paprasčiau, kad nufilmuotas asmuo pats gautų savo įrašo kopiją ir perduotų ją draudikui, bet kiti žmonės joje bus paslėpti.
Ar privalau pateikti įrašą asmeniui, jei jame matyti ir kiti žmonės?
Taip, jei žmogus nurodė pakankamai tikslų laiką ir įrašas dar saugomas. Kitų žmonių veidai užtušuojami, nes teisė gauti kopiją negali daryti neigiamo poveikio kitų teisėms (BDAR 15 str. 4 d.). EDPB pabrėžia, kad kitų asmenų apsauga nėra priežastis visiškai atsisakyti.
Ką atsakyti, jei įrašas jau ištrintas?
Parašykite asmeniui, kad įrašai saugomi nustatytą laiką ir jo prašomo laikotarpio įrašo nebėra. Taip rekomenduoja ir EDPB (3/2019, 96 p.). Svarbu, kad saugojimo terminas būtų nustatytas iš anksto ir kad įrašas nebūtų ištrintas jau gavus prašymą.
Kaip pradėti
Surašykite, kas per pastaruosius metus prašė Jūsų įrašų ir ką atsakėte. Atsiųskite mums vaizdo stebėjimo taisykles ir vieną tipinį prašymą. Pasakysime, ar Jūsų tvarka atlaiko šiuos tris atvejus ir ko joje trūksta.
Ar Jūsų organizacijai privalomas tvarkymo veiklų registras, galite pasitikrinti Linden kuriamu Privacio įrankiu.
El. paštas info@linden.lt
Plačiau apie šią paslaugą: vaizdo stebėjimo dokumentacijos rengimas.