Trumpas atsakymas: įrašus gali žiūrėti tas, kas už juos atsako, ir tik tiek, kiek reikia konkrečiam tikslui. Bendrijos pirmininkas, valdybos narys ar kaimynas, kuris „norėtų pasižiūrėti”, į šį ratą nepatenka — net tada, kai kameros nupirktos už bendras lėšas.
Šis puslapis atsako į du klausimus: ar bendrijos vadovybė gali turėti tiesioginę prieigą prie kamerų ir ar privatus žmogus gali gauti parduotuvės kameros įrašą.
Kai stebėjimą vykdo apsaugos įmonė
Į mus kreiptasi klausiant, ar bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai gali turėti tiesioginę prieigą prie kamerų transliacijos ir įrašų, kai stebėjimą pagal sutartį vykdo apsaugos įmonė.
Atsakymas buvo ne. Pagrindimas keturių dalių.
Pirma — perskaitykite sutartį. Sudarius sutartį su apsaugos įmone dėl patalpų ir teritorijos stebėjimo, atsakomybė už stebėjimą ir įrašų saugojimą tenka apsaugos įmonei. Ji veikia arba kaip duomenų tvarkytojas, arba kaip savarankiškas duomenų valdytojas — priklausomai nuo sutarties sąlygų. Šis skirtumas nulemia viską, kas seka toliau, todėl pirmas darbas yra ne ginčas, o sutarties perskaitymas. Kai apsaugos įmonė yra duomenų tvarkytojas, BDAR 28 str. reikalauja, kad santykis būtų įformintas sutartimi su konkrečiu turiniu; todėl verta patikrinti, ar apsaugos paslaugų sutartyje šios nuostatos yra.
Antra — proporcingumas. Nuolatinė pirmininko prieiga jo neatitiktų. Jei apsaugos įmonė stebi ir incidento atveju gali pateikti informaciją, papildoma tiesioginė prieiga yra perteklinė. BDAR 5 str. reikalauja tvarkyti tik tiek duomenų, kiek reikia tikslui. Tikslas čia yra turto ir gyventojų saugumas, o ne galimybė peržiūrėti.
Trečia — bendrijos organai neturėtų nuolat stebėti gyventojų ar lankytojų judėjimo. Tai nėra bendrijos funkcija. Stebėjimas, grindžiamas teisėtu interesu pagal BDAR 6 str. 1 d. f p., apima turto apsaugą; jis neapima žinojimo, kas kada pareina namo.
Ketvirta — įrašus galima gauti, bet tik konkrečiu atveju. Pirmininkas ar valdyba gali gauti įrašą tik konkretaus incidento tyrimo atveju: vagystė, vandalizmas, sugadintas turtas. Kreiptis reikia oficialiai į apsaugos įmonę ir nurodyti, kam tų duomenų reikia. Toks kreipimasis palieka pėdsaką, ir būtent tai jį skiria nuo nuolatinės prieigos.
Praktinė pasekmė bendrijai yra paprasta: jei norisi, kad kas nors matytų kameras realiu laiku, tai turi daryti ta pati apsaugos įmonė, o ne bendrijos organai.
Kai kamera priklauso parduotuvei
Antras atvejis. Žmogus klausė, ar kitas asmuo gali gauti įrašą iš parduotuvės kameros, kuri filmuoja jo laiptinės duris.
Atsakymas: įrašai priklauso parduotuvei arba ją administruojančiai apsaugos bendrovei, ir peržiūrėti juos gali tik jie patys arba atsakingos institucijos. Paprastai tokia medžiaga kitiems asmenims nerodoma ir neperduodama, nebent būtų oficialus policijos ar kitos įgaliotos institucijos prašymas.
Tai nėra parduotuvės užsispyrimas. Įraše matyti ir kiti žmonės, ir jų atžvilgiu parduotuvė yra valdytojas, turintis savo pareigas.
Antras atvejis. Gyventojas klausė, ar pašalinis asmuo gali gauti parduotuvės kameros įrašą, kuriame matyti įėjimas į laiptinę, kur gyvena pats klausiantysis. || Jei žmogus nori gauti įrašą, kuriame užfiksuotas jis pats, jam lieka du realūs keliai.
BDAR 15 str. suteikia teisę susipažinti su savo duomenimis. Tai reiškia teisę gauti informaciją apie save, o ne visą įrašą su kitais žmonėmis. Praktikoje valdytojas gali pateikti ištrauką, kurioje kiti asmenys užtušuoti, arba paaiškinti, kas užfiksuota. Kreipimasis turi būti raštu ir turi nurodyti tikslų laiką — „praėjusią savaitę” neužtenka, o po 30 parų įrašo greičiausiai nebėra.
BDAR 77 str. suteikia teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, jei atsakymo nėra arba jis netenkina. Skundas stipresnis, kai prie jo pridedamas ankstesnis rašytinis kreipimasis. Dėl to ir verta pradėti nuo rašto.
Jei įrašas reikalingas dėl nusikalstamos veikos, greičiausias kelias yra ne prašymas parduotuvei, o pranešimas policijai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti (Baudžiamojo proceso kodekso 97 str.). Jeigu jie neatiduodami, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi daromas poėmis, ir jie gali būti paimti prievarta (BPK 147 str. 1 ir 4 d.).
Kaimyno kamera, nukreipta į bendrą kiemą
Fizinio asmens veiklai BDAR išimtis taikoma tik tada, kai tai išimtinai asmeninė ar namų ūkio veikla. Kamera, kurios laukas siekia bendrą kiemą, gatvę, svetimą sklypą ar laiptinę, į šią išimtį nebepatenka. Tai reiškia, kad kaimynas tampa duomenų valdytoju su visomis pareigomis: informuoti pagal BDAR 13 str., atsakyti į prašymą pagal BDAR 15 str. ir nagrinėti nesutikimą pagal BDAR 21 str.
Šį klausimą yra išsprendęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendime Ryneš (C-212/13) jis išaiškino, kad ant namo įrengtos kameros, kuri stebi ir viešąją erdvę, naudojimas nėra tik asmeninė ar namų ūkio veikla. Sprendimas priimtas pagal Direktyvą 95/46/EB, kurią pakeitė BDAR; Europos duomenų apsaugos valdyba gairėse 3/2019 (12–13 p.) jį taiko ir BDAR, o išimtį pripažįsta tik tada, kai kamera net iš dalies neapima viešosios erdvės ar kaimynystėje esančio turto. Čia svarbi tik praktinė išvada: rašytinis kreipimasis į kameros savininką nustato datą, nuo kurios jis nebegali teigti nežinojęs.
Kaip pradėti
Jei esate bendrija ar administratorius ir nežinote, kuo pagal sutartį laikoma jūsų apsaugos įmonė, atsiųskite sutartį — pasakysime nemokamai, ar ji atitinka BDAR 28 str. reikalavimus ir kas pagal ją turi teisę žiūrėti įrašus.
Praktinis žingsnis po žingsnio vadovas yra Linden kuriamoje Privacio svetainėje: Ar galime filmuoti patalpas ir teritoriją?. Ten pat galite pasitikrinti, ar Jūsų organizacijai privalomas tvarkymo veiklų registras: Privacio įrankis.
El. paštas info@linden.lt
Plačiau apie šią paslaugą: vaizdo stebėjimo dokumentacijos rengimas.