Sutikimas galioja tik tada, kai duotas laisva valia. Darbuotojas yra teisiškai ir ekonomiškai priklausomas nuo darbdavio, todėl jo sutikimas laisvu laikomas retai. Išimtis siaura: sutikimas gali galioti tada, kai jis toks mažareikšmis, kad niekam nekiltų abejonių dėl laisvos valios jį duodant ir dėl galimybės jį atšaukti be jokių neigiamų pasekmių.
Praktinė išvada nemaloni darbdaviui, kuris nori „viską susitvarkyti vienu parašu”: sutikimo priedas prie darbo sutarties dažniausiai ne apsaugo, o sukuria riziką. Žemiau — kodėl, ir kas naudojama vietoj jo.
Iš kur atsiranda problema
BDAR 4 str. 11 p. sutikimą apibrėžia kaip laisva valia duotą, konkretų, informuotą ir nedviprasmišką valios išreiškimą. Darbo santykiuose griūva pirmas žodis.
Tą patį patvirtina dvi kitos nuostatos. BDAR 7 str. 3 d. suteikia teisę sutikimą bet kada atšaukti, ir atšaukti turi būti taip pat lengva, kaip duoti. BDAR 7 str. 4 d. nurodo, kad vertinant, ar sutikimas duotas laisva valia, labiausiai atsižvelgiama į tai, ar sutarties vykdymas susietas su sutikimu tvarkyti duomenis, kurie tai sutarčiai vykdyti nėra būtini.
Sudėkite tai į darbo santykius. Ar darbuotojas realiai gali atsisakyti pasirašyti tai, ką pasirašo visi? Ar jis gali sutikimą atšaukti ir tikėtis, kad nieko nenutiks? Jei atsakymas bent į vieną klausimą yra „nelabai”, sutikimas nėra laisvas, o duomenų tvarkymas, kuris juo remiasi, neturi galiojančio pagrindo.
Vienu atveju patarėme dokumento nerengti
Klientas prašė parengti sutikimo priedą atskiriems duomenų tvarkymo atvejams.
Atsakymas buvo, kad to daryti neverta. Darbuotojas, būdamas teisiškai ir ekonomiškai priklausomas nuo darbdavio, negali laisvai duoti sutikimo, nebent tas sutikimas būtų toks mažareikšmis, kad niekam nekiltų abejonių dėl laisvos valios jį duodant ir dėl galimybės jį atšaukti be jokių neigiamų pasekmių. Buvo pasakyta tiesiai, kad, rengdami tokį priedą, rizikuotume padaryti pažeidimą.
Patarėme tokio priedo nerengti. Tai yra svarbiausias dalykas šiame puslapyje. Priežastis buvo ne ta, kad jo nebūtų kaip parašyti, o ta, kad jis būtų sukūręs rizikos, o ne apsaugos. Popierius su parašais atrodo kaip įrodymas. Jei pagrindas netinkamas, jis yra įrodymas prieš patį darbdavį: jame surašyta, kokius duomenis ir kokiu tikslu tvarkė, ir nurodytas pagrindas, kuris negalioja.
Jei ne sutikimas, tai kas
Reglamentas numato kelis duomenų tvarkymo pagrindus, ir darbo santykiuose beveik visada tinka vienas iš trijų.
- Teisinė prievolė. Kai duomenis tvarkyti reikalauja įstatymas: darbo laiko apskaita, mokesčiai, darbuotojų sauga, socialinis draudimas. Čia sutikimo klausti nereikia ir nevalia — atšaukus sutikimą pareiga niekur nedingtų.
- Sutarties vykdymas. Duomenys, be kurių darbo sutarties įvykdyti neįmanoma: kontaktai, banko sąskaita atlyginimui, pareigybė.
- Teisėtas interesas (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Tinka tam, kas nėra nei prievolė, nei sutarties dalis, bet yra pagrįsta: turto apsauga, incidentų tyrimas, prieigos kontrolė. Šis pagrindas turi kainą. BDAR raštiško vertinimo tiesiogiai nereikalauja, bet pagal BDAR 5 str. 2 d. darbdavys turi gebėti įrodyti, kad pagrindas tinka, todėl praktikoje reikia raštu atlikto interesų palyginimo, kuriame darbdavio interesas palygintas su darbuotojo privatumu ir parodyta, kad tikslo negalima pasiekti mažiau įsibraunančiu būdu. Neužrašytas teisėtas interesas praktiškai yra tas pats, kas jo neturėti.
Dėl vaizdo ir garso stebėsenos darbo vietoje sutikimo klausimas apskritai nekyla — kyla informavimo klausimas. ADTAĮ 5 str. 4 d. reikalauja darbuotojus apie tokį tvarkymą informuoti pasirašytinai ar kitu informavimo faktą įrodančiu būdu. Tai informavimas, o ne sutikimas: darbuotojo parašas ten reiškia „man pasakyta”, o ne „aš leidžiu”.
Kur sutikimas darbo santykiuose tikrai veikia
Yra sritis, kurioje sutikimas yra ne tik galimas, bet ir vienintelis teisingas pagrindas. Tai darbuotojo atvaizdas ir balsas ten, kur jie nėra reikalingi darbui:
- nuotrauka įmonės svetainėje ar socialiniuose tinkluose;
- darbuotojo atvaizdas įmonės vizualikoje;
- pasisakymas ar citata rinkodaros medžiagoje.
Šie atvejai skiriasi vienu dalyku: atsisakymas nesukelia jokių pasekmių darbui. Darbuotojas, kuris nenori, kad jo nuotrauka kabėtų svetainėje, dėl to neturi nei mažiau pareigų, nei mažiau galimybių. Todėl jo sutikimas yra laisvas.
Tokiais atvejais BDAR 7 str. 2 d. reikalauja, kad prašymas duoti sutikimą būtų aiškiai atskirtas nuo kitų klausimų. Atskiro dokumento reglamentas nereikalauja, bet mūsų rekomendacija tokia: sutikimą įforminkite atskiru dokumentu, o ne darbo sutarties priedu, kurį pasirašo visi. Priedas prie sutarties pasirašomas įdarbinimo momentu, kartu su visu kitu, ir būtent tada apie laisvą valią kalbėti sunkiausia. Atskiras sutikimas taip pat leidžia jį atšaukti nepaliečiant darbo sutarties — o atšaukimo galimybė pagal BDAR 7 str. 3 d. yra sutikimo galiojimo sąlyga.
Kaip pradėti
Naudingiausia pradėti nuo vieno sąrašo: kokių sutikimų iš darbuotojų prašote šiandien ir kas nutiktų, jei kuris nors juos atšauktų. Jei atsakymas yra „tvarkyti vis tiek reikėtų”, sutikimas ten netinka ir jį reikia keisti pagrindu, o ne rinkti iš naujo.
Atsiųskite savo darbo sutarties priedą arba sutikimo formą ir parašykite, kokiems tikslams ją naudojate. Peržiūrėsime ir atsakysime, kurie punktai tinka, kurie keistini ir kurių galima atsisakyti visai. Pirmas atsakymas nemokamas — el. paštas info@linden.lt.
Ar Jūsų organizacijai privalomas tvarkymo veiklų registras, galite pasitikrinti Linden kuriamu Privacio įrankiu.
Plačiau apie šią paslaugą: BDAR auditas, atitikties dokumentai ir konsultacijos.