2020 m. Sausio 29 d. Europos duomenų apsaugos valdyba priėmė gaires dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant vaizdo įrašymo įrenginius. Šiose gairėse bendrovėms numatyta nauja pareiga detaliai dokumentuoti visas įdiegtas vaizdo stebėjimo kameras. Šiose gairėse taip pat išaiškinti svarbiausi su vaizdo stebėjimu susiję aspektai (plačiau apie šį nutarimą skaitykite šiame mūsų blogo įraše). Mes galime padėti pasirengti visą reikiamą dokumentaciją:
- pateiksime Jums pasiūlymą, kurį galite aptarti su mūsų komanda;
- parengsime klausimyną apie atliekamą vaizdo stebėjimą;
- gautos informacijos pagrindu įvertinsime, ar turite teisinį pagrindą kiekvienai vaizdo stebėjimo kamerai naudoti;
- gautos informacijos pagrindu parengsime reikiamus vaizdo stebėjimo dokumentus bei instrukciją, ką turite padaryti su kiekvienu Jums parengtu dokumentu;
- įvertinsime, ar Jums nėra reikalinga atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimo dėl atliekamo vaizdo stebėjimo.
Susiekite su mumis dėl neatlygintinos konsultacijos, užpildydami dešinėje šio puslapio pusėje esančią formą.
Susisiekite
Dažni klausimai
Ką reikia pasirengti prieš įjungiant vaizdo stebėjimo kameras?
Septyni žingsniai. 1) Priimti sprendimą dėl vaizdo stebėjimo ir nustatyti teisėtą, apibrėžtą tikslą. 2) Atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, jeigu taikomas bent vienas VDAI sąrašo atvejis. 3) Vesti duomenų tvarkymo veiklos įrašus. 4) Turėti asmens duomenų saugumo pažeidimų žurnalą. 5) Parengti ir patvirtinti vaizdo duomenų tvarkymo taisykles, kuriose nurodytas teisinis pagrindas, atsakingas kontaktinis asmuo bei saugojimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarka. 6) Pritvirtinti informacines lenteles. 7) Apriboti prieigą prie įrašų.
Ką turi būti parašyta informacinėje lentelėje apie vaizdo stebėjimą ir kur ją kabinti?
Lentelė yra pirmojo informavimo lygmens priemonė. Joje nurodomas stebėjimo tikslas, kas vykdo stebėjimą, įrašų saugojimo trukmė, duomenų apsaugos pareigūno kontaktas (jei paskirtas) ir kur rasti išsamesnę informaciją. Kabinama taip, kad žmogus atpažintų stebėjimą **prieš** patekdamas į stebimą teritoriją, maždaug akių lygyje. Antrojo lygmens informacija — visas BDAR 13 straipsnio turinys — pateikiama lengvai prieinamoje vietoje, pavyzdžiui, informaciniame lape prie registratūros ar kasos, arba svetainėje. Vien užrašas „CCTV" reikalavimo neįvykdo.
Kiek laiko galima saugoti vaizdo įrašus?
Konkretaus termino įstatymas nenustato — jį nustatote jūs pagal stebėjimo tikslą, ir jis turi būti apibrėžtas konkrečiu dienų skaičiumi. Svarbiausia taisyklė: termino negali lemti įrašymo įrenginio talpa. „Saugome tiek, kiek telpa į diską" yra būtent tas atsakymas, kurio priežiūros institucija netaiko kaip pagrindimo. Terminas taip pat privalo atitikti saugojimo trukmės apribojimo principą.
Ar darbdavys gali filmuoti darbuotojų darbo vietas?
Kamerų vieta turi būti prie įėjimų, avarinių išėjimų, bendro naudojimo patalpose. Konkreti darbo vieta darbuotojui kontroliuoti filmuojama neturi būti, išskyrus išimtinius atvejus — pavyzdžiui, dirbant su pinigais, ir tada kamera nukreipiama į kasą, o ne į kasininką. Bet kokiu atveju darbuotojų stebėsena patenka į VDAI privalomo poveikio vertinimo sąrašą.
Kur vaizdo stebėjimas draudžiamas?
Negalima filmuoti poilsio zonose, virtuvėlėse ir ypač absoliutaus privatumo reikalaujančiose zonose — tualetuose, persirengimo kambariuose ir panašiai. Kameros taip pat negali būti nukreiptos į privačius būstus ar langus, net jeigu jos pačios sumontuotos jūsų valdomoje teritorijoje.
Kaip reikia informuoti darbuotojus apie vykdomą vaizdo stebėjimą?
Pasirašytinai arba kitu informavimo faktą įrodančiu būdu, pateikiant BDAR 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją. Tai atskira Lietuvos įstatymo norma ir ji apima ne tik vaizdą, bet ir garso duomenis bei darbuotojų elgesio, buvimo vietos ar judėjimo stebėseną. Informacinės lentelės darbuotojams **nepakanka** — lentelė skirta kitiems asmenims.
Ar kartu su vaizdu galima įrašinėti garsą?
Garso įrašymas yra atskiras ir žymiai jautresnis tvarkymas nei vaizdo stebėjimas. VDAI sąraše vaizdo stebėjimas kartu su garso įrašymu įvardytas kaip atvejis, kuriam **privaloma** atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Praktikoje įprastam turto ir asmenų apsaugos tikslui garso pagrįsti beveik niekada nepavyksta, todėl standartiniame vaizdo stebėjime garsas neįrašinėjamas.
Kas gali peržiūrėti vaizdo įrašus?
Tik įgaliotas asmuo, kuriam tokia prieiga reikalinga jo funkcijoms atlikti. Vaizdo stebėjimo taisyklėse turi būti nustatyta, kas gali peržiūrėti įrašus, kokiais tikslais, kiek laiko jie saugomi ir kaip sunaikinami. Prieigos suteikimas visai valdybai, visam administratoriui ar visiems bendrijos nariams šio reikalavimo neatitinka.
Kas priima sprendimą įrengti kameras daugiabučio bendrose patalpose ar kieme?
Stebėjimas bendrojo naudojimo patalpose ar namo teritorijoje gali būti įgyvendintas tik butų ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimu. Kiemo atveju sprendimą dažniausiai priima bendraturčiai — namo bendrija arba keli gretimi namai. Todėl prieš montuojant kameras reikia organizuoti gyventojų balsavimą, o balsavimo rezultatas tampa dokumentacijos dalimi.
Ar vaizdo stebėjimo dokumentus reikia kur nors registruoti ar derinti su institucija?
Ne. Nė vieno iš šių dokumentų jokiai institucijai teikti nereikia, tačiau jie yra būtini prieš pradedant vaizdo stebėjimą. Jie prireikia dviem atvejais: kai kyla ginčas ir kai atvyksta priežiūros institucija. Tuomet dokumentų nebuvimas pats savaime yra pažeidimas, nepriklausomai nuo to, ar kameros filmavo teisingai.
Ar galima perduoti vaizdo įrašą policijai arba žmogui, kuris prašo savo atvaizdo?
Tai du skirtingi atvejai ir abu turi būti aprašyti taisyklėse. Perdavimas teisėsaugai remiasi atskiru teisiniu pagrindu ir turi būti fiksuojamas. Žmogaus prašymas susipažinti su savo duomenimis yra duomenų subjekto teisė: atsakyti reikia ne vėliau kaip per vieną mėnesį ir nemokamai, o perduodant įrašą reikia apsaugoti kitų į kadrą patekusių žmonių duomenis. Būtent todėl svarbu, kad įrašų saugojimo terminas leistų prašymą apskritai įvykdyti.
Ar teisėto intereso pakanka vaizdo stebėjimui pagrįsti?
Teisėtas interesas yra dažniausias pagrindas turto ir asmenų apsaugos tikslu, bet jis nėra automatinis. Jį reikia pagrįsti raštu — įvertinti, ar interesas egzistuoja, ar jis svarbesnis už žmonių teisę į privatumą ir ar tikslo negalima pasiekti mažiau įkyriomis priemonėmis. Vertinimas atliekamas kiekvienai kamerai atskirai, nes viena kamera gali būti pagrįsta, o gretima — ne.
Kokius dokumentus rengiate dėl vaizdo stebėjimo?
Rengiamas klausimynas apie atliekamą vaizdo stebėjimą, pagal jį įvertinama, ar kiekvienai kamerai yra teisinis pagrindas, ir parengiami vaizdo stebėjimo dokumentai kartu su instrukcija, ką su kiekvienu dokumentu daryti. Taip pat įvertinama, ar dėl jūsų vaizdo stebėjimo reikalingas poveikio duomenų apsaugai vertinimas. Kamerų tikslų aprašymas yra atskiras dokumento elementas — EDAV gairės reikalauja detaliai aprašyti kiekvienos kameros naudojimo tikslą.