Vaizdo stebėjimas darbe yra paplitusi verslo praktika. Darbdaviai linkę naudoti vaizdo kameras įvairiuose įmonės veiklos procesuose, net nesusimąstant apie darbuotojų teises. Taigi, artėjant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (Reglamento) įsigaliojimo dienai, reikšminga atkreipti dėmesį į keletą aspektų, susijusių su vaizdo stebėjimu darbe.
Įsitikinkite, kad vaizdo stebėjimui turite nusistatę duomenų tvarkymo tikslą. 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliosiantis Reglamentas, kaip ir šiuo metu galiojantis duomenų apsaugos reguliavimas, numato pareigą, kaupiant duomenis apie fizinius asmenis, nusistatyti duomenų tvarkymo tikslą. Tikslas neturėtų prieštarauti įstatymams bei kitiems teisės aktams, neturi pažeisti fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad tikslas turi būti pakankamai rimtas, kadangi vaizdo stebėjimas yra laikomas vienu iš didžiausių teisės į privatų gyvenimą pažeidimų (pažymėtina, kad šią teisę asmenys išsaugo ir būdami darbe). Svarbu pabrėžti, kad vaizdo kameromis surinkti duomenys gali būti naudojami tik tokiu tikslu, kuriuo buvo renkami. Vadinasi, jeigu įmonė dokumentuose nusistatė, kad vaizdas stebimas siekiant užtikrinti darbų saugą, surinktų duomenų nebus galima panaudoti siekiant nustatyti, ar darbuotojai darbo metu atliko darbines funkcijas.
Įsitikinkite, kad vaizdo stebėjimą atliekate turėdami teisėtą pagrindą. Duomenų apsaugos teisinis reguliavimas, be duomenų tvarkymo tikslo, įpareigoja turėti teisėtą pagrindą duomenų tvarkymui. Nors įprasta praktika versle gauti darbuotojų, kurie patenka į vaizdo stebėjimo lauką, sutikimus dėl vaizdo stebėjimo, vis dėlto šis pagrindas yra mažiausiai patikimas bent dėl dviejų priežasčių. Pirma, darbuotojas bet kuriuo metu gali atšaukti šį sutikimą. Tokiu atveju darbdavys turėtų nustoti filmuoti darbuotoją. Antra, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, dėl kurių darbuotojas laikomas silpnesne šalimi. Ginčo atveju, būtų gana sudėtinga įrodyti, kad darbuotojo sutikimas buvo duotas laisva valia, kai valios elementas yra vienas iš pagrindinių reikalavimų sutikimui. Darbdaviams rekomenduotume, vietoj sutikimo, remtis Reglamente įtvirtintu teisėto intereso pagrindu, tačiau net ir remiantis šiuo pagrindu reikėtų būti atsargiems, kadangi šis teisėtas pagrindas neleidžia stebėti visko, ką įmanoma stebėti. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo pagrindu galima remtis tik tuomet kai darbdavio interesas yra viršesnis nei darbuotojo. Pavyzdžiui, darbdavio interesas apsaugoti įmonės turtą gali būti viršesnis nei darbuotojo teisė į privatų gyvenimą.
Įsitikinkite, kad jūsų iškeltam teisėtam tikslui įgyvendinti pasirinktos proporcingos priemonės. Darbdavys turėtų gebėti paaiškinti, kodėl būtent vaizdo stebėjimas pasirinktas kaip priemonė iškeltam tikslui pasiekti, ar nėra kitų, mažiau asmens privatumą ribojančių, priemonių. Pavyzdžiui, vietoj vaizdo stebėjimo, įdiegti kodines durų sistemas, kad į patalpas negalėtų patekti pašaliniai asmenys, ir tokiu būdu apsaugoti įmonės turtą.
Nustatykite duomenų saugojimo laikotarpį. Nufilmuota vaizdo medžiaga, net ir esant teisėtam pagrindui, negali būti saugoma neribota laiko kiekį. Paprastai yra laikoma, kad vaizdo medžiagos saugojimas neturėtų trukti ilgiau nei 14 kalendorinių dienų.
Rekomenduojama peržiūrėti įmonės vidaus dokumentus dėl vaizdo stebėjimo. Dokumentuose turėtų būti įvardinta kokių tikslu atliekamas vaizdo stebėjimas, jeigu vaizdas stebimas teisėto darbdavio intereso pagrindu, nurodyta kodėl darbdavio interesas yra viršesnis nei darbuotojo bei kodėl iškeltų tikslų negalima pasiekti mažiau privatumą ribojančiomis priemonėmis.
Jeigu visos šios sąlygos išpildomos, darbdaviui belieka rašytinai informuoti darbuotojus, kurie patenka į filmavimo lauką, apie tai, kad įmonė vykdo vaizdo stebėjimą. Informaciniame rašte, be kita ko, turi būti paaiškinama, kodėl įmonės interesai yra aukščiau darbuotojų interesų, nurodytos visos jų teisės bei nurodoma, kad asmuo turi teisę pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Svarbu nepamiršti, kad Darbo kodeksas įpareigoja apie vaizdo stebėjimą konkrečioje darbovietės vietoje informuoti vaizdiniu žymeniu matomoje vietoje.
David Gurvič | Jaunesnysis teisininkas
Pylimo g. 41A, LT-01136, Vilnius, Lietuva
El. paštas: david.gurvic@linden.lt
Tel.: +37052121506 | www.linden.lt
